išmislinčius

×išmisliñčius, -ė smob. (2) Ds išgalvotojas, galvočius; išradėjas: Kaip matau, tu, broluti, išmislinčius! V.Piet. Na, koks ten išmislinčius ir sugalvojo kalvaratą! Dr. Pagirtasis išmislinčius Edisonas Kel1881,105.